mano daiginta, auginta švarioje žemėje, pačios rinkta ir iš lėto džiovinta tamsiame kambarėlyje, tyloje.
raudonasis dobilas - laukų gėlelė, skleidžianti moterišką šviesą, gausą ir gyvybingumą. maži, rausvi žiedeliai šviečiantys žolėse,augantys kaip trąša dirvai jau nuo senų laikų buvo laikomas namų ramybės, žemiškos išminties ir moteriškos sveikatos bei namų vaistinėles augalas. girdėjau, kad jo šakelės būdavo kabinamos virš durų, kad saugotų namus nuo negandų, o žiedai nešiojami kaip talismanai - ypač merginų, kurios tikėjo, kad dobilas sergsti nuo širdies nerimo ir padeda pritraukti aiškumą santykiuose.
senovėje apie jį pasakodavo taip: keltai tikėjo, kad raudonas dobilas stiprina ryšį su širdies ugnimi ir padeda išgirsti intuicijos balsą. skandinavėse buvo sakoma, kad dobilas yra freyjos - meilės ir vaisingumo deivės - dovana, todėl jo arbata buvo geriama per svarbias moterų apeigas. lietuvoje merginos pindavo dobilų vainikus joninėms, tikėdamos, kad šis augalas atskleidžia tiesą apie jausmus ir saugo nuo „piktos akies“. viduramžiais dobilas buvo laikomas „kraujo skaidrintoju“, o gydytojos jį džiovindavo dideliais ryšuliais ir vadino „raudonuoju širdies balzamu“.
tačiau visų pirma, raudonasis dobilas garsėja savo gebėjimu reguliuoti moters organizmo hormonų pusiausvyrą. jame esantys fitoestrogenai – augalinės kilmės junginiai, turintys struktūrinį panašumą su moteriškuoju lytiniu hormonu estrogenu. štai kodėl šios vaistažolės arbata ypač naudinga moterims, kenčiančioms nuo hormoninių sutrikimų, permainingų būsenų ar menopauzės simptomų.
 
arbatoje raudonasis dobilas pasižymi: hormonų harmonizavimu - itoestrogenai (izoflavonai) padeda subalansuoti moterišką ciklą, palengvina PMS, bei mažina menstruacijų skausmus, menopauzės kaitas, nuotaikų svyravimus. • kraujo stiprinimu ir valymu • stiprina širdelės ir kraujagyslių sistemą – mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujotaką bei mažina kraujospūdį  • kvėpavimo takų palaikymu.