mano daiginta, švarioje žemėje auginta, pačios rinkti žiedlapiai ir iš lėto džiovinti tamsiajame kambarėlyje tyloje.
rugiagėlė -tai laukų mūza, senųjų moterų žolynų karūna ir vienas iš švelniausių, bet galingiausių augalų, lydėjusių moteris nuo senų senovės. mėlyna kaip rytmečio dangaus kraštelis, ji nuo seno buvo laikoma apsaugos, tyrumo ir geros akies žolele. liaudyje sakydavo: „kur žydi rugiagėlė, ten namai laimingi“. rugiagėlės buvo pindamos į kupolę (per jonines), džiovinamos virš židinio ir laikomos kaip apsaugos simbolis naujagimiams bei keliautojams. senovės gydūnai rugiagėles naudojo kaip raminančią, akis saugančią ir kraują švarinančią žolę. moterų rate ši gėlė buvo siejama su vidiniu grožiu, ramia drąsa ir gebėjimu matyti aiškiai - tiek išorėje, tiek viduje. ji neša švelnų, vėsų skaidrumą. tarsi nuramina įtampą širdies centre, praskaidrina žvilgsnį, „atpalaiduoja“ žvilgsnį į pasaulį. tai augalas, padedantis sugrįžti į lengvumą, subtilumą, aiškumą ir balansą.
tai valgoma gėlė (edible flower) tad drąsiai tiek šviežiomis, tiek džiovintomis galima papuošti maistą, dekoruoti desertus, įvairius kitus kepinnius, moktailius. labai gražiai deras su kitomis valgomomis gėlėmis, ypač sumedetka ar serenčiu.
rugiagėlių žiedlapiai
arbatėlėi: 1 a.š. džiovintų žiedlapių užpilti karštu (ne verdančiu) vandeniu, palaikyti 5–7 min. rugiagėlė nėra intensyvaus skonio, todėl ji dažniau naudojama kaip aromatingas, švelniai gaivinantis priedas žolelių mišinukams. galima naudoti su įvairiomis kitomis žolelėmis, tačiau aš mėgstu ją dažniau naudoti kaip pabarstuką saldžiuose kepiniuose :)
pabarstukams rugiagėlė yra vienas gražiausių valgomų žiedų —
tinka tortams, pyragams, bandelėms, košėms, granoloms, kokteiliams, arbatai puošti. labai smagu puošti su kitomis valgomomis gėlėmis kaip medetka, serenčiu, agurkle, nasturta, valgomaja našlaite ir kitomis.