gyvenimas gamtoje arba gyvenimo pamokos : cikliškumas

gyvenant gamtoje labiau jaučiu, girdžiu,

kaip viskas kartojasi, gimsta iš pradžių.

rytas tampa pavasariu-trapus, pilnas pažadų.

vakaras sunoksta kaip ruduo-nuovargis, virtęs dėkingumu.

ir auštant viskas vėl prasideda iš pradžių. 

kartais ciklai atrodo kaip pasikartojimai,

bet iš tiesų tai šokis vis nauju ritmu-

sugrįžimas į tą pačią vietą kitu gylio sluoksniu.

čia atrandu, kaip iš pabaigos atsiranda pradžia.

lapai krenta tam, kad pavirstų dirva ,

ramybė gimdo judesį, o garsas paskęsta tyloje. 

kartais jaučiuosi kaip sėkla žemelėje -

ankšta, tamsu.

atrodo, nieko nevyksta - tylu.

bet būtent tada, nematomame laike,

kažkas svarbaus bręsta, sudygsta viduje.

kartais kaip medis jaučiuos - dalį dienos sau žydžiu,

kitą dalį stoviu basa, nuoga, prieš vėją - verkiu.

leidžiu sau pabūti tame, su viskuo, ką jaučiu.

moters ciklai dyla ir pilnėja kartu

su besikeičiančiu mėnuliu.

Priimu. Paleidžiu. Virstu. Atgimstu.

tik kaskart mėnulis ir jo ciklai sukasi aplink jau lengvesniu ritmu.

lengva. ramu.

judu basa savo tempu, lyg ir nebeskubu.

Žydėjimas. Ramybė, Viskas savo laiku. 

gyvenant gamtoje aiškiau girdžiu, jaučiu:

Gyvenimas man kaip nesibaigiantis Kvėpavimas.

įkvėpiu. Iškvėpiu. Gimstu. Žydžiu. Tyliu.