nuo savęs nepabėgsi, gražuole: arba kada, jei ne DABAR?

kartais atrodydavo, kad jei tik išvyksiu, pabėgsiu - į kitą šalį, mišką, į kalnus, prie vandenyno - viskas, kas spaudžia krūtinę, liks už nugaros. nesibaigiančios kovos, su šėšėliuose pasislėpusiais vidiniais vaiduokliais, išsekindavo protą ir kūną. pabėgu, lyg ir gerai, parbėgu, pabūnu akimirką - vėl neramu. užuodžiu šėšėliuose pasislėpusius šnabždelius. vėl galvoju: ojoj kur čia vėl pabėgti? ką gražaus pamatyti, patirti, kad tik jų negridėti? o gal ką naujo nusipirkti, ką čia išorėje atsinaujinti? atrodo: visi aplink juda tokiu greičiu, bandau spėti su visais, visi viską veikia, ir tu nenori atsilikti. tiek visko vyksta, nenori pražiopsoti.

nenori? atrodo, kad nebegali. ir nebežinai kaip.

Sustoti.

Įkvėpti.

Būti.

Iškvėpti.

Stebėti.

Pajusti.

Įkvėpti.

Priimti.

Iškvėpti.

Paleisti.

Judėti.

Kurti.

Lėtai.

po kurio laiko supranti – ne nuo pasaulio bėgu. nuo savęs.

juk visur, kur eisiu, vešiuosi pilną bagažą savo nesutvarkytų skudurų; senų, surūdijusių rakandų iš apleisto sandėliuko; nepažintų, nepriimtų vidinių vaiduoklių, šmėžuojančių pro sapnus. ir jei sėdėsiu metus ar kitus po ta palme, lagaminas vistiek atsidarys, viskas pasiskleis po visą saulėtą paplūdimį, pasirodys pačiame gražume netikėčiausiuose situacijose, ir liksiu vėl verkti po ta palme saulėtame paplūdimyje.

galiu vėl pakeisti horizontą. galiu laikinai nusiplauti dulkes nuo įsisenėjusių programų: užslėptų baimių. nepakankamumų. kontrolių, prisirišimų. priklausomybių. galiu strikinėti per gyvenimo ciklus rožiniais akiniais, prisimerkus žvelgti į besikartojančius gyvenimo scenarijus ir numoti ranka, nes "aš čia tai ne prie ko" ,"gyvenimas mano nelengvas buvo, vaikystė va tokia ir tokia buvo", "gyvenimas jau toks, esu nepakaltinama", "neturiu laiko, reikia dirbti, pradėsiu kažką keisti nuo Naujų, arba nuo kito pirmadienio, arba kai bus atostogos, arba po jų"... "kažkada, kai vaikai užaugs ir turėsiu daugiau laiko"... LAIKO:)

bet ateina diena, kai pajauti kiekviena kūno ląstele: nuo savęs niekur nepabėgsi, gražuole.

ir supranti, kad DABAR yra geriausias laikas imtis darbo, pasiraitoti rankoves, užsidėti Wonderwoman outfit'ą, prisiimti atsakomybę už savo mintis, žodžius, veiksmus ir pasirūpinti viskuo, kas iš to lagamino iškrenta po palme, tame gražiame saulėtame paplūdimyje, ar po lietuviška pušimi:)

pokyčiams vykti pasirinkau :

veiksmą – mažą, tylų, bet tikrą, kuris keičia kryptį ne iš karto, bet nuosekliai,

drąsą – be kovos, ramiai pažvelgti sau į akis,

tylą – kaip erdvę, kurioje išgirsčiau savo sielos balsą šiame kūne,

meilę sau – ne kaip idėją ar pažadą, o kaip kasdienį pasirinkimą būti sau sąžininga ir švelnia.

atleidimą – sau už nežinojimą praėjusiuose pasirinkimuose,

kantrybę – nes gijimas neturi termino, o augimas - grafiko,

pasitikėjimą – rytojaus nežinomybe bei tuo, kas bręsta lėtai, nematomai yra tikriausia.

tikėjimą - ne rezultatu, o procesu savo kelyje

Ir dar – jautrumą, pripažinus sau, kad tai nėra silpnybė, o jėga, vedanti per pastoviai besikeičiančius gyvenimo gylius ir sluoksnius.

Nes ši kelionė nėra apie greitį.

Ji apie kryptį.

Ir šiandien, dabar, ir taip kasdien - aš renkuosi nustoti bėgti nuo savęs, renkuosi - kelionę į save,

kelionę namo.

basakoja vilija