Motinos rūpestis...

tai būsena, kuri apima visą kūną, protą ir širdį, visą esybę.

tai nematomos rankos, kurios laiko.

akys, kurios stebi net tada, kai niekas nevyksta.

širdis, kuri jaučia daugiau nei pasako žodžiais.

Motinos rūpestis reiškiasi per kasdienybę.

per buvimą šalia.

per tylų žinojimą, ko reikia, net kai tai neišsakyta.

tai rūpestis, kuris dažnai yra besąlyginis.

bet kartu – mokantis pusiausvyros.

tarp savęs ir kito.

tarp kontrolės ir pasitikėjimo.

tarp apsaugos ir laisvės.

nes rūpestis turi dvi puses.

jis gali būti švelnus kaip vėjas – leidžiantis augti, klysti, atrasti savo kelią.

ir gali tapti įtampa – kai noras apsaugoti virsta nesąmoningu veiksmu kontroliuoti,

kai meilė pamiršta kvėpuoti,

kartais rūpestis tampa nerimu,

kartais – savęs pamiršimu.

ir gera pajusti, išmokti, kad tikrasis Motinos rūpestis nėra įsitempęs.

jis kvėpuoja... jame yra erdvės...

erdvės vaikui būti savimi.

erdvės motinai likti savimi.