TOO MUCH WOMAN: arba, kur dar aš save sumažinu?

Vilija Karaleviciute
Mar 29
4 min read

Updated: Mar 31

Ji mane persekiojo įvairiausiuose mano gyvenimo vandenyno potvyniuose ir atoslūgiuose nuo pat vaikystės. Tyliai slėpėsi šėšėliuose. Kartais ištraukdavau Ją gėdingai pasislėpusią, susigūžusią patogiame kamputyje. Ji - mano "too much woman".

Ką iš tikrųjų reiškia per daug? Kas slypi už viso to, po devyniais užraktais, tame patogiame kamputyje?

"Per garsiai juokiesi", "per giliai mąstai", "per jautriai reaguoji", "per daug nori", "per stipriai svajoji", "per daug laisva", "per daug rami', "per daug keista", "per daug dramatiška", 'per daug seksuali", "per daug aukšta", "per daug strazdanota", "per daug per daug per daug....".

Ar tau girdėti šie žodžiai..? Tie nekalti žodeliai subtiliai sukiodavosi aplink nuo vaikystės iš tėvų, artimųjų, darželio auklėtojų, mokyklos mokytojų, net draugų, partnerių, ir žinoma - visuomenės... Tikrai manau girdėjai kažką panašaus ne kartą.

Ir taip mes sumažiname save iš lėto. Kalbėti tyliau. Jausti mažiau. Norėti atsargiau. Išmokstame būti patogios. Išmokstame būti mandagios. Išmokstame nesąmoningai veikti pagal naujas, pateiktas ant lėkštutės, kitų programas: "jei būsiu per daug - mane atstums", "jei būsiu per ryški-mane apkalbės", "jei būsiu drąsi-manęs išsigąs", "jei atsiversiu-būsiu pažeidžiama", "jei būsiu jautri-atstums kaip silpną", "jei būsiu švelni-pasinaudos", 'jei per daug šypsosiuos-galvos, kad išprotėjusi", "jei spinduliuosiu vidiniu seksualumu- prisišauksiu bėdos, bus mano kaltė" ... on and on and on....

Ir taip statoma aukšta savęs įkalinimo tvora. Ne nuo kitų. Nuo savęs.

Užslėpta Ji pradeda lįsti iš šešėlių. Vaikystėje, paauglystėje per isterijas, maištavimą, ignoravimą, vėliau prisitaikymą, nutylėjimą, susilaikymą, arba degradaciją.

Turbūti ne viena atpažinsite save kai kuriuose gyvenimo sluoksniuose, kai vieną dieną pamatai Ją, savo "too much woman".

Ir tada vyksta vidinis išsiveržimas. Pliūpsnis Gyvasties. Atgauni savo balsą, tiesą, savo ašį, savo seksualumą, kūrybiškumą, dieviškumą. Atrandi save, laukine moterie:)

Apie Tai rašė nemažai rašytojų. Bet šiandien man surezonavo Ev'Yan Whitney poema, kurią atradau kaip tik tuo metu, kai bendravau su savąja "too much woman". Ir labai surezonavo man ši poema. Dalinuosi jos ištrauka:

" There she is. . . the “too much” woman. The one who loves too hard, feels too deeply, asks too often, desires too much.

There she is taking up too much space, with her laughter, her curves, her honesty, her sexuality. Her presence is as tall as a tree, as wide as a mountain. Her energy occupies every crevice of the room. Too much space she takes.

There she is causing a ruckus with her persistent wanting, too much wanting. She desires a lot, wants everything—too much happiness, too much alone time, too much pleasure. She’ll go through brimstone, murky river, and hellfire to get it. She’ll risk all to quell the longings of her heart and body. This makes her dangerous.

She is dangerous.

And there she goes, that “too much” woman, making people think too much, feel too much, swoon too much. She with her authentic prose and a self-assuredness in the way she carries herself. She with her belly laughs and her insatiable appetite and her proneness to fiery passion. All eyes on her, thinking she’s hot shit.

Oh, that “too much” woman. . . too loud, too vibrant, too honest, too emotional, too smart, too intense, too pretty, too difficult, too sensitive, too wild, too intimidating, too successful, too fat, too strong, too political, too joyous, too needy—too much.

She should simmer down a bit, be taken down a couple notches. Someone should put her back in a more respectable place. Someone should tell her.

Here I am. . . the Too Much Woman, with my too-tender heart and my too-much emotions.

A hedonist, feminist, pleasure seeker, empath. I want a lot—justice, sincerity, spaciousness, ease, intimacy, actualization, respect, to be seen, to be understood, your undivided attention, and all of your promises to be kept.

I’ve been called high maintenance because I want what I want, and intimidating because of the space I occupy. I’ve been called selfish because I am self-loving. I’ve been called a witch because I know how to heal myself.

And still. . . I rise. Still, I want and feel and ask and risk and take up space.

I must.

Us Too Much Women have been facing extermination for centuries—we are so afraid of her, terrified of her big presence, of the way she commands respect and wields the truth of her feelings. We’ve been trying to stifle the Too Much Woman for ions—in our sisters, in our wives, in our daughters. And even now, even today, we shame the Too Much Woman for her bigness, for her wanting, for her passionate nature.

And still. . . she thrives.

In my own world and before my very eyes, I am witnessing the reclamation and rising up of the Too Much Woman. That Too Much Woman is also known to some as Wild Woman or the Divine Feminine. In any case, she is me, she is you, and she is loving that she’s finally, finally getting some airtime.

If you’ve ever been called “too much,” or “overly emotional,” or “bitchy,” or “stuck up,” you are likely a Too Much Woman. And if you are. . . I implore you to embrace all that you are—all of your depth, all of your vastness; to not hold yourself in, and to never abandon yourself, your bigness, your radiance."

source: https://www.tumblr.com/yallashoola/178818456777/a-too-much-woman-by-evyan-whitney

Ir per savas patirtis išmoksti, kad būti "too much woman" nėra:

- reikalavimai ir priekaištai sau ar kitiems

- pykčio, nepasitenkinimo bangos

- kovinė gynybinė pozicija

- ignoravimas

Tai kvietimas LEISTI SAU:

– nusijuokti garsiau be priežasties kada tik nori

– išmokti pasakyti "ne", "gana", "tai ne man"

– reikšti savo mintis nebijant, kad liksi nesuprasta

– kurti be vertinimo, kurti nes tau gražu ir tai tave džiugina

– jausti be stabdymo, jausti tiek, kokio gylio yra tavo vidaus vandenynas